parduodu. siunčiu. perduodu.
Žmonija. Maištas, Romualdas Drakšas, FANTASTIKA, 2009 m. minkš. virš. 272 p.
Pagaliau žmonės išsiveržė iš Žemės planetos, daugėja prabudusiųjų, auga jų galia. Niekas Paukščių tako galaktikoje nebegali mesti atviro iššūkio žmonėms. Tačiau ar jie patys nėra tik kažkieno marionetės? Naujas tikslas nuveda prabudusiuosius į gretimą galaktiką. Galaktiką, turinčią savus šeimininkus. Romane „Žmonija“ toliau tęsiama istorija, pradėta knygoje „Žmogus“. Čia vėl sutiksite žinomus herojus: Ardą ir Teromijų, Hansą ir Tomą, dvarvą Chrzą ir Baltojo demiurgų rato valdovą. Tie, kam patiko „Žmogus“, tikrai nenusivils istorijos tęsiniu.
Žmogus - pats baisiausias galaktikos padaras. Sukurtas kaip unikali kovos mašina, sukilęs ir pabėgęs nuo savo kūrėjų, atsidūręs ir įkalintas planetoje, slopinančioje daugumą jo galių. Kas būtų, jei žmonės vėl atsidurtų už juos įkalinusios planetos poveikio ribų ir jiems vėl grįžtų visos kūrėjų suteiktos galios? Kitaip tariant, jei prasidėtų tai, ką kitos galaktikos rasės vadino prabudimu. Kaip gali užtekti vieno akmens tam, kad kiltų mirtį nešanti lavina, taip gali pakakti vieno prabudusio žmogaus, kad sudrebėtų visa galaktika Pagaliau žmonės išsiveržė iš Žemės planetos, daugėja prabudusiųjų, auga jų galia. Niekas Paukščių tako galaktikoje nebegali mesti atviro iššūkio žmonėms. Tačiau ar jie patys nėra tik kažkieno marionetės? Naujas tikslas nuveda prabudusiuosius į gretimą galaktiką. Galaktiką, turinčią savus šeimininkus. Romane "Žmonija" toliau tęsiama istorija, pradėta knygoje "Žmogus". Čia vėl sutiksite žinomus herojus: Ardą ir Teromijų, Hansą ir Tomą, dvarvą Chrzą ir Baltojo demiurgų rato valdovą. Tie, kam patiko "Žmogus", tikrai nenusivils istorijos tęsiniu. Ankstesnis romanas "Žmogus" sulaukė tarptautinio pripažinimo ir 2009 metais buvo išleistas vienoje iš didžiausių JAV leidyklų. Dabar šią knygą anglų kalba gali skaityti viso pasaulio fantastikos mėgėjai. IŠTRAUKA Jaunas vaikinas jau beveik dešimt minučių susirūpinęs žiūrėjo į savo mintyse paskendusią aukštą moterį, rymančią prie lango. "Elena, kada pradėsime?" - kelis kartus jau žiojosi klausti vaikinukas, bet kiekvieną kartą nutildavo taip ir neištaręs nė žodžio. Neseniai prabudęs, jis dar neatsikratė savo ankstesnių trūkumų - kantrybės stokos, nuolatinio skubėjimo nežinia ko ir nežinia kur, bet jau sugebėjo tinkamai valdytis ir neleisti šiems trūkumams pasireikšti. - Vis galvoju, ką pasakoti toliau, sekretoriau, - pagaliau prašneko Elena. - Pasakojimas turi būti įdomus. Visgi paliekam atminimą ateinančioms žmonių ir ne žmonių kartoms. Negi pulsi rašyti apie tai, kaip rinkome savanorius ar kaip didėjo prabudusiųjų skaičius ir plėtėsi jų bazė Skruzdžių planetoje? Kam tai įdomu? Elementari rutina. - O gal papasakok apie kovas Dvarvų galaktikoje? - nedrąsiai įsiterpė sekretorius, niekaip negalėdamas atsikratyti minčių apie iki prabudimo turėtus trūkumus ir smerktinus įpročius. "Štai kodėl niekaip negaliu atsikratyti įpročio rytais gerti kavą? - mąstė vaikinukas. - Kiti jau kitą dieną po prabudimo atsikrato narkotikų priklausomybės, o aš niekaip ne-atprantu nuo kavos." - Nustok tu pagaliau su savo kava, - pyktelėjo Elena. -Išmok slėpti savo mintis arba bent jau pasistenk susikaupti darbui. Labai jau garsiai mąstai, trukdai susikoncentruoti. Be to, - matydama nuraudusį ir susigėdusį sekretorių, jau gerokai švelniau tęsė: - Kavoje nieko smerktino nėra. Aš pati mielai išgeriu rytais puodelį geros kavos. Tad nesigraužk. Geriau grįžtame prie darbo. Tai, sakai, kovos Dvarvų galaktikoje? - Kodėl gi ne? - linktelėjo sekretorius, pagaliau atsikratęs jį kamavusių minčių. - Ne juokai, kai trys rasės susivienija ir staiga nutaria įsiveržti į mūsų galaktiką. - Gal ir taip, - numykė Elena. - Žinai, apie tai dar ankstoka rašyti. Tai tebuvo bandymas. Mus patikrino ir aš nesu įsitikinusi, ar gerai išlaikėme egzaminą. - Turi omenyje mūsų sukeltus sprogimus? - Mėgsti juokus, sekretoriau, - prunkštelėjo Elena. - Tai, ką pridarėme, tu vadini tiesiog sprogimais. - Manai, Ardas buvo teisus? - vaikinukas pabandė pakreipti temą prieš pat jo asmeninį pabudimą tarp prabudusiųjų kilusių ginčų link. - Manau, taip, - niūriai linktelėjo moteris. - Tačiau dauguma manė kitaip. Jie nepritarė rizikai. Netgi Tomas ir ligi-jiečiai. O dabar turime laukti atsako. Visi tai supranta ir ruošiasi. Kažkas žaidžia įdomią "šachmatų" partiją, kurioje žmonėms numatytas tik stumdomų figūrų vaidmuo.

Поместить похожее объявление

Комментарии

Читать коммент. (0)