Edmundas Žiauberis „Monio ežeras“ 1978m. kartono raižinys 40x49,5 su pasportu 59x67,5.
Edmundas Žiauberis (1932 m. kovo 11 d. Kražiuose – 1985 m. gruodžio 26 d. Vilniuje) – žymus Lietuvos dailininkas grafikas, knygų iliustruotojas bei spaudos darbuotojas, 1982 m. pelnęs LTSR nusipelniusio meno veikėjo vardą.
Gimė 1932 m. kovo 11 d. Kražiuose. Pradinį ir vidurinį išsilavinimą įgijo Žemaitijoje – mokėsi Kražių vidurinėje mokykloje.
1951 m. persikėlė į Vilnių ir įstojo į tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija), kurį sėkmingai baigė 1957 m., įgydamas grafiko specialybę.
Nors tiesioginiai jo kurso vadovų įrašai viešuose trumpuosiuose šaltiniuose reti, tuo laikotarpiu (šeštajame dešimtmetyje) Dailės instituto Grafikos katedroje dėstė ir būsimus meistrus formavo tokie iškilūs Lietuvos grafikos autoritetai kaip Jonas Kuzminskis, Vytautas Jurkūnas vyresnysis bei Antanas Kučas.
Edmundas Žiauberis buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) narys. Po studijų baigimo įsiliejęs į profesionalų meno pasaulį, jis aktyviai dalyvavo šios sąjungos veikloje. Kadangi 1982 m. jam buvo suteiktas LTSR nusipelniusio meno veikėjo vardas, jis buvo oficialiai pripažintas ir vertinamas sovietmečio meno elito bei sąjungos narys.
E. Žiauberis didelę savo gyvenimo dalį paskyrė periodinei spaudai ir kultūros leidiniams. Svarbiausios jo pareigos:
1956–1969 m. – laikraščio „Lietuvos pionierius“ meninis redaktorius.
1969–1985 m. – populiaraus vaikų žurnalo „Genys“ meninis redaktorius.
Taip pat aktyviai bendradarbiavo Kelmės rajono laikraštyje „Komunistinis žodis“ bei kituose leidiniuose, kur spausdino savo aktualios tematikos piešinius, iliustracijas ir draugiškus šaržus.
Dailininko kūrybinis palikimas apima grafiką, tapybą, peizažus bei taikomąją heraldiką:
Apipavidalino ir iliustravo apie 80 knygų. Tarp žinomiausių jo iliustruotų kūrinių – Ievos Simonaitytės romanui „Aukštujų Šimonių likimas“ (1981 m. leidimas) ir Balio Sruogos memuarams „Dievų miškas“ (1984 m. leidimas). Taip pat iliustravo galybę leidinių vaikams ir jaunimui.
E. Žiauberis yra oficialaus Kelmės miesto herbo autorius.
Nuo 1957 m. aktyviai dalyvavo respublikinėse bei tarptautinėse parodose. Surengė ne vieną autorinę personalinę parodą Vilniuje, gimtuosiuose Kražiuose bei Kelmėje.
Nuo pat studijų baigimo metų (1957 m.) E. Žiauberis pradėjo aktyvų parodinį gyvenimą:
Jo grafikos ir tapybos darbai buvo eksponuojami bendrose Lietuvos dailininkų parodose Vilniuje, Kaune bei užsienyje.
Dailininkas surengė ne vieną autorinę (personalinę) parodą. Jos vyko Vilniuje, taip pat jam brangiuose Žemaitijos kraštuose – Kelmėje ir gimtuosiuose Kražiuose, kur jis nuolat pristatydavo savo naujausius peizažus, iliustracijas bei šaržus vietos bendruomenei.
Kadangi menininkas paliko gilų pėdsaką knygų grafikoje ir Lietuvos kultūroje, jo kūrybinis palikimas yra išsklaidytas keliose pagrindinėse vietose:
Reikšminga jo darbų (ypač estampų, linoraižinių bei iliustracijų originalų) dalis yra saugoma Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje Vilniuje bei kituose šalies valstybiniuose muziejuose.
Dalis kūrinių, susijusių su jo gimtuoju kraštu (įskaitant Kelmės herbo projektinius variantus), saugomi Kelmės krašto muziejuje bei Kelmės Žemaitės viešojoje bibliotekoje.
Daug jo tapytų aliejinių paveikslų, pastelių ir draugiškų šaržų yra įsigiję Lietuvos bei užsienio kolekcininkai arba jie likę dailininko šeimos bei kolegų archyvuose.
Po studijų baigimo apsigyveno ir kūrė Vilniuje, kur ir mirė sulaukęs 53 metų.

Поместить похожее объявление

Комментарии

Читать коммент. (0)