Siūlome knygą
Vytautas Valiukevičius 1937, Nuosavybės teisė mūsų Žemės reformos įstatymuose, 102 psl., Veja: Vilnius 1992.
Vytautas su savim per visą karą tampėsi įvairių šalių teisinius kodeksus, paimtus iš VU bibliotekos, Buvo pakankamai sunki knygų krūva kai ją jau po 2000 m. grąžinau į Vilnių. Vytauto svarbą LF veikloje rodytų jo pažintys su kitais žinomais sąjungos vadais. Ambrazevičius palaikė ryšius su Vilniumi per A. Damušį, seną Vytauto bendražygi dar nuo veiklos moksleivių ateitininkų sąjungoje. Damušis yra 18. Mėnulio nakties Lapė, santykio su Vytautu silpnesnioji pusė. Kai LF ieškojo sutarimo su kitomis pogrindžio srovėmis apsijungusiomis į Vyriausią lietuvių komitetą, Šv. Jono bažnyčios rektorius Ladas Tulaba 1943 liepos 16 d. bandė suvesti Zenoną Blyną su Valiukevičiumi ir Padaliu. Blynas buvo Lietuvos nacionalistų partijos įkūrėjas ir apie lietuvybę jis turėjo kitokią nuomonę. Jam lietuviai buvo pirmykštės senovinės rasės liekana ir kovojo už grynąją lietuvišką tautą. panašiai kaip dabartiniai baltų prokalbės puoselėtojai. Jaunieji krikščionys demokratai laikėsi šviežesnės nuostatos, kad tauta yra bendro kraujo, vienoje žemėje bendro likimo sukurta ir kovos už bendrą ateitį suvienyta, siekianti kurtį savąją savastį. Blynas Mėnulio 10. nakties Versmė, stipresnioji santykio su Valiukevičiumi pusė, o su Padaliu iš vis nesikalba, Į kalbas nesileido, Valiukevičių išvadino nemandagiu, dėl Italijos fašizmo kritikos. Blynas dar 1935 m. buvo išvertęs Musolinio knygą Fašizmo doktrina. Taigi pokalbis neužsimezgė. Rygpjūčio 1 d. Valakampiuose Maslausko kavin4je susitinka su Vladu Viliamu, Valiukevičiumi ir Juozu Bičiūnu Vilniaus tabako fabriko Patrimpas direktoriumi. Vėl susikirto dėl Musolinio. Kitą dieną pas Tulabą vėl randa
Valiukevičių. Tas juokais užklausė ar vėl galvojate ( atseit Blyno partija) apie pokarinę Taikos konferenciją. Blynas numykė kad Lietuva per menka
tokiems ketinimams. Blynas labiau būtų išgirdęs kokį žalios prigimties veiksmingą žmogų. Keista, bet to meto lietuvių pasipriešinime aš tokių žymesnių veikėjų dar neaptikau. Šiais laikais tokie žmonės yra pagrindiniai
tarp politikų. Aš tik išvardinsiu penkis skirtingoms Męnulio naktims: Rolandas Paksas, Gitanas Nausėda, Aurelijus Veryga, Vytautas Radžvilas, Artūras Zuokas, Gintautas Paluckas. Įdomu ką veikė tokie žmonės karo metais,
Vytautas artimai bendravo su Kęstučio karinio padalinio Vilniaus apygardos štabu. Štabo vadas generolas Motiejus Pečiulionis buvo
gimęs prie Šventežerio, kapitonas Vytautas Rutelionis dirbo žvalgybos skyriuje, Vytautas buvo pažįstamas ir su ukmergiečiu leitenantu Vladu Čyvu, daugelio štabų Aukštaitijoje įkūrėju.
1943 Spalio 8 d. surašoma Vytauto Valiukevičiaus ir Genovaitės Malinauskaitės santuoka Vilniaus mieste. Jaunojo liudininkas buvo Vilnietis advokatas Antanas Juknevičius, jaunosios Vytautas Rutelionis. Vestuvėse dalyvavo visas pulkas gražaus jaunimo. Dabar galime išvardinti
vaikų krikšto tėvus. Mano krikštamotė Kristina pasakojo kad dar vestuvėse
svečiai lyg ir juokais išsidalino būsimus vaikus, ir ji sutiko būti ketvirto vaiko krikštamote, nesitikėdama kad tai išsipildys.
Vyriausias Saulius g. 1943 m. atsimena tik Kanopkienę, spėju kad Vaidilos teatro, veikusio karo metais Vilniaus m. Jakšto gatvėje, vadovo Juozo Kanopkos žmoną. Rasos g. 1947 m. krikštatėviai filologė Elena Čepulionienė ir dėdė Jonas Malinauskas, Tomo g. 1951 m. dantistė Ortenzija Vaitkevičienė ir vairuotojas Antanas Valiukevičius Martyno iš Babrų, Gintaro g. 1952 m. filosofė Kristina Rickevičiūtė ir Lietuvos ansamblio muzikantas Pranas Stepulis, Giedriaus g. 1953 m. vaistininkė Tonia Drazdauskaitė ir ekonomistas Romualdas Čepulionis.
Per Kalėdas Šventežery Vytautas susitinka su "senu prieteliu" Motieju
Pečiulioniu.1944 m. karas Lietuvoje darėsi vis baisesnis.Nežinia ar Valiukevičius dalyvavo derybose su lenkų partizanais, bet min4jo kad bandė kalbėtis su raudonaisiais, gal net su pačiu Motieju Šumausku. 1963 m. Vytautas važiavo į Vilnių pas Šumauską " apginti šeimos garbę" prieš užsipuolimus Ukmergės laikraštyje Tarybiniu keliu.
Apie Valiukevičių užsimena Stasys Tamonis (Gyvenimo vingiais, Metai 1993 Nr. 7). Jis ra6ė kad Valiukevičius aprūpindavo dokumentais besitraukiančius į Vakarus, o jam pačiam siūlė tapti premjeru jei Vilniuje
pavyktų sukilimas prie6 ateinant sovietams.
1944 m. pavasarį Genovaitė Babruose, Vytautas į kaimą pasitraukė gal
tik liepos mėnesį, RA užėmus Vilnių. Kartu prisiglaudė ir Tomas Šniukšta su Onute. Genovaitė jau laukėsi. Dar galvojo trauktis per Kalvariją į Rytprūsius, bet buvo jau per vėlu. Sūnelį pagimdė arklio traukiamam vežime. Tada ieškota mašinos į Kauną. Tikriausiai užtruko Kaune ar Žemaitijoje pas Šniukštas. Ukmergę pasiekį tik lapkričio pradžioje. Vytautas vėl išvažiuoja į Vilnių ieškoti darbo,

Поместить похожее объявление

Комментарии

Читать коммент. (0)