Dvimečiai ąžuoliukų sodinukai

jauni, maži, neužskurdę ąžuolo sodmenys, pasodinti iki 1 m aukščio medeliais, geriau prigyja ir pirmus 1-2 metus turi didesnį aukščio prieaugį už pasodintus aukštesnius 1,5-2,0 m dydžio sodmenis. Bet tarp miškininkų yra susidariusi nuomonė, kad maži sodmenys prigyja blogiau. Yra priešingai, maži sodmenys prigyja geriau, tačiau po kelių metų jų mažiau išlieka dėl aplinkinės augalijos nustelbimo ir žvėrių pažeidimų. Dėl to ir manoma, kad maži ąžuoliukai miške blogai prigyja. Tačiau pasodinti didesniais, 1,5-2,0 m aukščio medeliais, ąžuoliukai mažiau nukenčia nuo elninių žvėrių ir kiškių. Bet didesnių medelių sodinimas yra fiziškai sunkus ir atsakingas darbas. Kuo kruopščiau jie sodinami, tuo didesnės išlaidos ir lėtesnis darbas. Sunkiai ąžuoliukai pakelia šviesos stygių, todėl svarbu laiku prižiūrėti želdinius. Šviesos stygius labai sutrukdo medelių vystymąsį, o ilgalaikis stygius ąžuoliukus pražudo. Žinome miškininkų tautosaka tapusį posakį, kad “ąžuolas turi augti su kailiniais, bet be kepurės. Tai reiškia, kad visuomet medelio lajos viršutinė dalis turi būti saulės apšviesta ir nestelbiama, o šalia esančių žemesnių augalų sudaromas šoninis pavėsis turi versti ąžuoliuką stiebtis aukštyn. Todėl būtina laiku šalinti lają stelbiančias žoles, puskrūmius, sumedėjusią augaliją. Ypač tai svarbu nepavėluotai atlikti smulkiais sodmenimis sodintuose želdiniuose. Jauni ąžuoliukai geriausiai auga gaudami apie 50% atviros vietos apšvietimo. Mažiems medeliams tokias sąlygas našiose augavietėse galime sukurti tik laiku šalindami stelbiančius augalus. Šaltinis: https://amvmt.lrv.lt/uploads/amvmt/documents/files/MSAS/Patarimai/KODEL_SUNKU_ATKURTI_AZUOLYNUS.pdf