Malkos vežu į Vilnių, Alytų, Kauną, Prienus, Drusk

Jei norite šį pokalbį pateikti tvarkingai ir suprantamai, galima suredaguoti taip: Telefoninis pokalbis dėl malkų Pardavėjas: Alio. Pirkėjas: Laba diena. Skambinu pasiteirauti dėl malkų. Pardavėjas: Taip? Klauskite, ko reikia. Pirkėjas: Domina beržinės malkos. Norėčiau paklausti, ar vežate jas konteineriuose ant palečių? Pardavėjas: Kur reikia pristatyti? Pirkėjas: Vilniuje. Pardavėjas: 500 eurų tinka? Pirkėjas: Ne, netinka. Kaina atrodo gerokai per didelė. Pardavėjas: Tai kiek reikia? Galiu pasiūlyti 0,8 kubo konteinerį už 400 eurų. Pirkėjas: Na, čia jau panašu į pokštą. Pardavėjas: Tai tada galiu atvežti savivarčiu – 600 eurų. Jei reikia malkų, tai mokėkite! Mokėti už malkas galiu, tačiau už grubumą ir bendravimą lyg iš praėjusio amžiaus mokėti nesiruošiu. Kai klientą pasitinka ne „Laba diena“, o „Ko reikia?“, susidaro įspūdis, kad paskambinau ne verslui, o žmogui, kuriam trukdau gyventi. O kai po to dar pasiūlomos sunkiai suvokiamos kainos ir bendraujama pakeltu tonu, tampa aišku, kad problema ne malkose. Rekomenduočiau klientų aptarnavimą perduoti žmogui, kuris supranta, kad klientas nėra priešas. O pаčiam gal kai pterapija eit paskaldyti malkų.